NEC yra bukapročiai ir man gaila mokinių

Aš nuoširdžiai maniau, kad šito įrašo nebus. Kaip kažin ką – puikiai prisimenu metus, kai žmonės VBE ėjo laikyt antrą kartą. To nelinkėčiau net priešui. Čia ne tik didžiulis stresas po to, kai jau, rodos, visas baigta ir konspektai sudeginti. Ir net ne siaubingos laiko sąnaudos (lietuvių egzaminas trunka 4 val.). Ne, čia tiesiog nepagarba,… Continue reading NEC yra bukapročiai ir man gaila mokinių

Tobula planimetrija, arba kodėl mokinių rengimas lietuvių literatūros VBE ugdo mokytojo cinizmą

Ką tik padariau tokį dalyką, dėl kurio prieš kokį trejetą metų veikiausiai būčiau putojusi kaip actas su soda – parašiau mokinei pastabą, kad ji per daug remiasi literatūra ir per mažai samprotauja. Kaip galima per daug remtis literatūra per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, paklausite jūs? Labai paprastai. Kandidatas renkasi vieną iš dviejų rašinių tipų… Continue reading Tobula planimetrija, arba kodėl mokinių rengimas lietuvių literatūros VBE ugdo mokytojo cinizmą

Apie mokslininkus Lietuvos

Kai buvau maža, žmonės per Užgavėnes vis dar vaikščiodavo po namus ir prašydavo blynų. Gaudavo dažniausiai saldainių, bet nesvarbu. Skanduotė buvo tokia: Mes, čigonai Lietuvos, Norim blynų ir kavos. Jeigu blynai nemaišyti, Prašom pinigus skaityti. Šita įkyri dainuška galvoj skambėjo visą laiką, kol stovėjau prie Vyriausybės su krūva esamų ir būsimų Dr. ir laikiau mažiuką… Continue reading Apie mokslininkus Lietuvos

Lietuvių rašinys gali pakeisti tavo gyvenimą (?) / (.)

Apie lietuvių egzaminą prišnekėta tiek daug, kad, nors ir jausdama moralinę pareigą netylėti absurdo akivaizdoj, rašyti šio teksto nenorėjau. Dantis skauda nuo viso to, o pagalvojus bjauru darosi, nors arbatą atpilk. Bet galų gale perskaičiau apie vaikų nuostabą po apeliacijos ir nusprendžiau, kad po velnių, kažkas turi apie tai dar daugiau kalbėti. Ir apsisprendžiau – nes, kaip sakė… Continue reading Lietuvių rašinys gali pakeisti tavo gyvenimą (?) / (.)

Pirmi metai mokykloj

Į pabaigą eina turbūt keisčiausi gyvenimo mėnesiai. Nors mokykloje esu dirbusi ir anksčiau – tiesa, neilgai ir kiek kitokiom sąlygom – šiuos pirmuosius tikrus metus viskas buvo LABAI kitaip, visko buvo LABAI daug ir reikėjo LABAI daug dirbti ir galvoti apie įvairias problemas. Supratau kelis dalykus, kurie padėjo viską įveikti ir netgi norėti dar vienų mokslo metų… Continue reading Pirmi metai mokykloj

Sistema, kuri tau trenkia galvon

“Burbantys žmonės nepuošia pasaulio”, – pagalvojau šįryt gerdama kavą. Reikia žiūrėti pozityviai. Reikia visais, visur ir visada džiaugtis. Šypsotis – nesvarbu, ką patiri, reikia šypsotis, nes tik tada būsi žavus ir drąsus, t. y., atitiksi šitos visuomenės, kuriai prastas tonas yra kalbėt apie bet ką, kas nėra gyrimasis savo pasiekimais ir pažįstamų apkalbos, standartą. O… Continue reading Sistema, kuri tau trenkia galvon