Proziškas tekstas apie poezijos almanachą (apie „Poezijos pavasarį 2013“)

Štai ir perskrido Lietuvą beigi Airiją poezijos paukštė, Šveicarijos anei Rusijos neaplenkdama; paperėjusi kasmetinį kiaušinuką geltonu lukštu, paskutinį kartą gargtelėjo Sarbievijaus kieme ir amžiams nuplasnojo į nebūtį. O ištikimi poezijos tarnai, kasmet bendro reikalo suburiami po jos jaukiu motinišku sparnu, liko kaip tas paukščiukas ant almanacho viršelio – pasišiaušę, šleivi kreivi, šventę atšventę, skaitę, paskaitę… Continue reading Proziškas tekstas apie poezijos almanachą (apie „Poezijos pavasarį 2013“)

Ar yra nebūtis? (Apie R. Daugirdo “Saulės dėmių medžiotojus”)

„Lyrika“, o ne, kaip jau buvo tapę įprasta, „eilėraščiai“ parašyta dvyliktosios Romo Daugirdo knygos „Saulės dėmių medžiotojai“ paantraštėje. Anotacijoje teigiama, kad knyga „pirmą kartą įgijo lyrikos žymą“. Ko gero, tai ir yra svarbiausia šios knygos charakteristika, jei lyrizmą suvokiame kaip poetinę orientaciją į eilėraščio subjekto išgyvenimus, jo vidinį pasaulį. Ankstesniosioms R. Daugirdo knygoms buvo būdingas… Continue reading Ar yra nebūtis? (Apie R. Daugirdo “Saulės dėmių medžiotojus”)

Išganymo moteriškumas ar moteriškumo išganymas? (Apie L. S. Černiauskaitės “Medaus mėnesį”)

(Čia – viena senesnių recenzijų, buvau dar trečiakursė. Tai nepykit.) Atsivertusi naują Lauros Sintijos Černiauskaitės knygą, radau tai, ko ir tikėjausi iš šios ryškios šiuolaikinės lietuvių literatūros autorės: įtemptą santykių tinklą, psichologinius veikėjų portretus, įtraukiančią siužetinę liniją, neįmantrų, bet įdėmaus skaitymo reikalaujantį stilių, gražias ir originalias metaforas. Romaną prarijau vienu ypu, ir, padėjusi knygą, turėjau… Continue reading Išganymo moteriškumas ar moteriškumo išganymas? (Apie L. S. Černiauskaitės “Medaus mėnesį”)