Atminties gyvybė (apie G. Kanovičiaus „Miestelio romansą“)

Su savotišku džiaugsmu ir pasididžiavimu imuosi recenzuoti knygą, kurios autoriaus pristatinėti jau niekam nebereikia. Iš tikrųjų Grigorijaus Kanovičiaus pavardę girdėję net ir tie, kuriems lietuvių literatūra „nuobodi“ ar „nepaskaitoma“; daugelis tokių labai nustemba sužinoję, kad G. Kanovičius priklauso lietuvių literatūros laukui. Pats autorius paskelbė, kad „Miestelio romansas“ – paskutinė jo knyga ir, deja, daugiau neberašysiąs.… Continue reading Atminties gyvybė (apie G. Kanovičiaus „Miestelio romansą“)

Didžioji velniškoji Ne (apie G. Patacko „Mažoji dieviškoji Co“)

Prieš pradėdama šitą recenziją sąžiningai pasakysiu, kad ankstyvoji Gintaro Patacko kūryba buvo vienas mano bakalauro darbo objektų. Patiko ir patys tekstai, ir kritiniai pasisakymai apie juos, domino sprogdinančios žodžio energijos prigimtis ir savitas poetinės rezistencijos variantas. Rašydama žavėjausi G. Patacko talentu. Vis dėlto tai buvo ankstyvoji poeto kūryba, o iš paskutiniųjų knygų į bakalauro darbą… Continue reading Didžioji velniškoji Ne (apie G. Patacko „Mažoji dieviškoji Co“)

Proziškas tekstas apie poezijos almanachą (apie „Poezijos pavasarį 2013“)

Štai ir perskrido Lietuvą beigi Airiją poezijos paukštė, Šveicarijos anei Rusijos neaplenkdama; paperėjusi kasmetinį kiaušinuką geltonu lukštu, paskutinį kartą gargtelėjo Sarbievijaus kieme ir amžiams nuplasnojo į nebūtį. O ištikimi poezijos tarnai, kasmet bendro reikalo suburiami po jos jaukiu motinišku sparnu, liko kaip tas paukščiukas ant almanacho viršelio – pasišiaušę, šleivi kreivi, šventę atšventę, skaitę, paskaitę… Continue reading Proziškas tekstas apie poezijos almanachą (apie „Poezijos pavasarį 2013“)

Ar yra nebūtis? (Apie R. Daugirdo “Saulės dėmių medžiotojus”)

„Lyrika“, o ne, kaip jau buvo tapę įprasta, „eilėraščiai“ parašyta dvyliktosios Romo Daugirdo knygos „Saulės dėmių medžiotojai“ paantraštėje. Anotacijoje teigiama, kad knyga „pirmą kartą įgijo lyrikos žymą“. Ko gero, tai ir yra svarbiausia šios knygos charakteristika, jei lyrizmą suvokiame kaip poetinę orientaciją į eilėraščio subjekto išgyvenimus, jo vidinį pasaulį. Ankstesniosioms R. Daugirdo knygoms buvo būdingas… Continue reading Ar yra nebūtis? (Apie R. Daugirdo “Saulės dėmių medžiotojus”)

Išganymo moteriškumas ar moteriškumo išganymas? (Apie L. S. Černiauskaitės “Medaus mėnesį”)

(Čia – viena senesnių recenzijų, buvau dar trečiakursė. Tai nepykit.) Atsivertusi naują Lauros Sintijos Černiauskaitės knygą, radau tai, ko ir tikėjausi iš šios ryškios šiuolaikinės lietuvių literatūros autorės: įtemptą santykių tinklą, psichologinius veikėjų portretus, įtraukiančią siužetinę liniją, neįmantrų, bet įdėmaus skaitymo reikalaujantį stilių, gražias ir originalias metaforas. Romaną prarijau vienu ypu, ir, padėjusi knygą, turėjau… Continue reading Išganymo moteriškumas ar moteriškumo išganymas? (Apie L. S. Černiauskaitės “Medaus mėnesį”)