Knygų apžvalgos vienoj vietoj

Dabar pildau tokį popierizmą ir – o stebukle – paaiškėjo, kad visokios šnekos per radiją laikomos kaip ir rimtu dalyku. Ta proga sudedu visas knygų apžvalgas į vieną vietą – gal kam bus įdomu arba ir pačiai prireiks. Garso įrašus galima rasti Mediatekoje, LRT Klasika laidoje “Ryto Allegro” (pirmadieniais, tą dieną ar savaitę, kai paskelbta… Continue reading Knygų apžvalgos vienoj vietoj

Atokuma su gulbėm ir kregždėm (apie A. Kalanavičiaus rinktinę)

Elžbieta Banytė Atokuma su gulbėm ir kregždėm (Dvi saujos laiko: eilėraščių rinktinė / Antanas Kalanavičius; sudarė Perpetua Dumšienė ir Rimvydas Stankevičius. ­– Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 176 psl. Gyveno poetas. Ko gero, šis sakinys – kaip kokios pasakos pradžia – galėtų tikti kalbant apie Antaną Kalanavičių. Visų pirma, jis buvo poetas –… Continue reading Atokuma su gulbėm ir kregždėm (apie A. Kalanavičiaus rinktinę)

Amžino pasienio zona (apie Dalios Staponkutės “Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja”)

Dalios Staponkutės knyga „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“ pripažinta kūrybiškiausia 2014 metų knyga. Nors ir pernelyg neišreklamuota – jokių agresyvių komercinių akcijų atrakcijų – skaitoma ir žinoma. Neretas bičiulis klausia: ar jau perskaitei?.. Lyg kalta vis nuleisdavau galvą: ne, dar ne… Rodos, turėčiau griebte griebti lietuvės rašytojos, filosofės, vertėjos, dėstytojos knygą apie mano… Continue reading Amžino pasienio zona (apie Dalios Staponkutės “Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja”)

Plonytė raudona linija (apie Mykolo Saukos „Grubiai”)

Yra knygų, kurias perskaičius norisi nusiplauti, gal net išsidezinfekuoti rankas. Arba kojas. Geriausia – palįsti po dušu. Kad nusiplautum visas aliuzijas, iliuzijas ir higieninių įklotų, apie kuriuos kažkodėl noriai rašo tam tikro tipo rašytojai (visi be išimties – vyrai), kvapą. Išties kartais susidaro įspūdis, kad rašymas kuo toliau, tuo labiau tampa tik savitikslių ir netgi… Continue reading Plonytė raudona linija (apie Mykolo Saukos „Grubiai”)

Krentanti žvaigždė (apie Andriaus Tapino „Maro diena“)

Jau kone nusibodo skųstis, kaip viskas blogėja ir banalėja. Galėčiau gi sakyti – štai, kokia gerėjanti / drąsėjanti / atsinaujinanti lietuvių literatūra! Džiaukimės, džiaukimės… Bet kad neišeina, ranka nekyla meluoti spaudoje. Buvo menkutė viltis, kad bent kokybiška populiariąja literatūra pavyks pasidžiaugti, kad Andrius Tapinas gerai parašė, geriau negu amerikonės moteriškaitės visokius „Saulėtekius / seilėtekius“, ir… Continue reading Krentanti žvaigždė (apie Andriaus Tapino „Maro diena“)

(Sur)reali anoreksija (apie J. Melniko “Anoreksija: 22 apsakymai”)

(Neredaguotas tekstas. Kam norisi dailiau, nusipirkit naujausią, kovo mėnesio, “Metų” numerį.) Jaroslavas Melnikas yra lietuvių literatūros šventa prozos karvė. Ne, tai nėra ta „klasikų klasika“, kaip koks Aputis ar Granauskas, apie kuriuos viską tariamės žiną – sovietmetis, dvasinė nykuma, kaimo vargai ir t. t. (tik nevisad savęs paklausiame, kiek iš tikrųjų šiuos klasikus skaitėme). Melnikas… Continue reading (Sur)reali anoreksija (apie J. Melniko “Anoreksija: 22 apsakymai”)

Kai prarysi mėnulį (apie Aušros Kaziliūnaitės „mėnulis yra tabletė“)

(Neredaguota versija.) Žodis „šokiruoti“ yra tapęs baisiu kaip Ebolos virusas. Iš karo lauko aprašymų jis patylomis peršliaužė į gyvenimo būdo laidas, stiliaus patarimus, kasdienius gandus ir buitinius pašnekesius, o dabar parazituoja ir literatūrologijos lauke: apie bet ką, kas teoriškai turėtų priversti kilstelėti antakius, sakoma „šokiruojantis“ arba, dar geriau, „drastiškas“. Na, o dabar pamąstykite – ar… Continue reading Kai prarysi mėnulį (apie Aušros Kaziliūnaitės „mėnulis yra tabletė“)