Kai tingisi sakyti, ką galvoji – toks asmeniškesnis

Delfi pasisakiau šiek tiek apie egzaminų temas, kurios man šiemet atrodo, viena vertus, labai banalios, kita vertus, labai sunkios. Be to, tebesitęsia ta pati problema: prie samprotavimo temų prirašomi tokie autoriai, kur minimos temos anaiptol nėra centrinės arba kur bandant į jas atsakyti beviltiškai iškraipai kūrinį. Na, kad ir Vaižgantas prie temos “Kas svarbiau: mylėti… Continue reading Kai tingisi sakyti, ką galvoji – toks asmeniškesnis

Kažkam kažką turėjau rašyti, bet netiko pobūdis

Kai manęs viena organizacija (neklauskit, kuri) paprašė parekomenduoti poezijos knygą, labai sutrikau ir ilgai šį darbą atidėliojau. Gal ir logiška: toks formatas jiems netiko, iki straipsnio plėtot tingiu, todėl beveik be pakeitimų skelbiu čia.   Nesunku įvardyti vieną eilėraščių ciklą, poemą ar rinkinį ir daugiau ar mažiau pagrįsti jo „gerumą“. Tačiau net ir geriausiuose rinkiniuose… Continue reading Kažkam kažką turėjau rašyti, bet netiko pobūdis

Auginam daug lietuvių literatūros ir kultūros nemėgstančių, ir čia ne jų kaltė

… juk niekam ta literatūra išvis neįdomu, šiuolaikiniai paaugliai knygų neskaito, programa košmariška, egzaminas idiotiškas?.. Gal. Prieš programą ir egzaminą – tokius, kokie jie dabar, o ne reiškinius apskritai – aš kovoju ir kovosiu toliau. Kartais pasirieju su kolegom. Kai dirbau mokykloje, parėkaudavau ir pareikšdavau savo nepopuliarias nuomones. Jei tai būtų valstybinė mokykla, mane būtų… Continue reading Auginam daug lietuvių literatūros ir kultūros nemėgstančių, ir čia ne jų kaltė

NEC yra bukapročiai ir man gaila mokinių

Aš nuoširdžiai maniau, kad šito įrašo nebus. Kaip kažin ką – puikiai prisimenu metus, kai žmonės VBE ėjo laikyt antrą kartą. To nelinkėčiau net priešui. Čia ne tik didžiulis stresas po to, kai jau, rodos, visas baigta ir konspektai sudeginti. Ir net ne siaubingos laiko sąnaudos (lietuvių egzaminas trunka 4 val.). Ne, čia tiesiog nepagarba,… Continue reading NEC yra bukapročiai ir man gaila mokinių

Man atsibodo viskuo piktintis. Ir aš šališka. Ir turbūt bloga lietuvė.

Nemėgstu valstybinių programų, kad ir kokios jos būtų ir kad ir kas jas sudarytų. Devintokai neskaitys Gedos “Giesmės apie Pasaulio medį”. Ir nei Kavolio, nei Greimo, nei Vienažindžio (ypač jo), nei Granausko, kaip kad nurodyta pagal naująjį pavasarį patvirtintą  5-10 kl. programų variantą. Paaugliams reikia arba ryškaus siužeto, arba visiškai lyriškos poezijos – ir tai turėtų… Continue reading Man atsibodo viskuo piktintis. Ir aš šališka. Ir turbūt bloga lietuvė.

Moksliukės patarimai apie mokymąsi ir krūvius

Mano Valdorfo mokiniai verkia dėl krūvio 11-12 klasėj. Aš juos suprantu. Tikrai ir nuoširdžiai, nes jie nepratę prie valstybinių programų apimčių. Valdorfe einama į gylį, o valstybinėj sistemoj stengiamasi užgriebti kiek įmanoma daugiau, bet paviršutiniškai. Žodis “mokyklinis” universitete paskui dėl to vartojamas kaip keiksmažodis: “Čia MOKYKLINĖ gramatika taip sako (lengva šypsenėlė).” “Užmirškit visą MOKYKLINĘ sintaksę ir… Continue reading Moksliukės patarimai apie mokymąsi ir krūvius

Tobula planimetrija, arba kodėl mokinių rengimas lietuvių literatūros VBE ugdo mokytojo cinizmą

Ką tik padariau tokį dalyką, dėl kurio prieš kokį trejetą metų veikiausiai būčiau putojusi kaip actas su soda – parašiau mokinei pastabą, kad ji per daug remiasi literatūra ir per mažai samprotauja. Kaip galima per daug remtis literatūra per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, paklausite jūs? Labai paprastai. Kandidatas renkasi vieną iš dviejų rašinių tipų… Continue reading Tobula planimetrija, arba kodėl mokinių rengimas lietuvių literatūros VBE ugdo mokytojo cinizmą