Štai kokius laiškus laisvalaikiu gaunu

Puolimą išgyvenu seniai – daugiau ar mažiau aktyvų. Kad “Lituanistų sambūriui” patinka priešpriešos ir poliarizacija, matau. Štai kokius šedevrus gaunu. Viešinu, nes prasidėjo atviras puolimas.

Didžiosios dalies tų dalykų, kuriais čia mane kaltina, nesakiau. galit perskaityt kitus įrašus ir matysit. Čia misinterpretacijos – sąmoningos ar ne. Nieko nesiekiu nei mokyti, nei dar ką. Ir kad “tik lietuvio patriotizmas yra provincialus” – nežinau, iš kur tokia išvada galėjo būti. Žodžiu, alerginė reakcija.

APIE NEGRUS IR KAIMIEČIUS

Sveika, Elžbieta,

       ką tik perskaičiau Zeruya’os Shalev romaną „Meilės gyvenimas“. Turbūt jau esi skaičiusi? Noriu Tavęs paklausti, ar jis būtų toks puikus be nuolatinių pagrindinės veikėjos pamąstymų, paralelių su Babilonijos Talmudo pasakojimais, atsakymų į savo gyvenimo klausimus ieškojimo senuosiuose žydų tekstuose, jei veiksmas nebūtų susijęs su žydų religiniais ritualais, jei veiksmas vyktų ne Jeruzalėje, jei Jaarai taip nerūpėtų jos šeima? Jei pavadinčiau šią romano ypatybę patriotizmu, turbūt labai įžeisčiau visus eruditus visame pasaulyje, nes meilė savo kultūrai yra žeminančiai provinciali. Atsiprašau, turbūt prašoviau pro šalį: kaip galima lyginti, tik lietuvio patriotizmas yra provincialus, žydai turi vertą pasididžiavimo kultūrą. Kas tada belieka? Graužti pirštus, kad Babilonijos Talmudas ne lietuvių surašytas? Dievas tam davė, tam davė, o lietuvius apėjo?

       Nežinau kodėl, bet jaučiu Dievui dėkingumą už tai, ką turiu. Ir nejaučiu pavydo kitoms tautoms.

    Dar norėčiau Tavęs paklausti dėl nuolatinio lietuvių literatūros kaltinimo kaimietiškumu. Norėčiau, kad paaiškintum sąvokos prasmę. Kas tie kaimiečiai: Biliūnas, Vaižgantas, Baranauskas? Petras Banys, išėjęs į sukilimą kovoti už asmens ir tautos laisvę? Juozapota, kuriai visas pasaulis neatstojo vyro meilės? Severiutė, kurią maištas prieš Dovydų žiaurumą atveda į karčemą pasiguosti girtiems vyrams? Ir Žemaitė, ir Granauskas, turint omeny juos skiriančius 100 metų, vienodo, vidurinio, išsilavinimo. Katrė ir Vingių Jonas abu lygūs, nes abu kaimiečiai? Natūralu, kad Katrės niekas neturi ginti nuo niekinimo ir pažeminimo, ką ji, kaimietė, apie tai supranta? Nyka-Niliūnas kaimietis ar ne? Mačernis, aišku, kad taip – „Vizijose“ žemdirbių kultūrą išaukština. Coetzee personažas „Maiklo K gyvenime ir laikuose“ irgi sako, kad žemdirbys vienintelis gali gyventi niekam skriaudos nedarydamas, bet nėra tiek žemės, kad visiems užtektų. Coetzee personažai, aišku, gali būti žemiausio socialinio sluoksnio, bet lietuviams dėl Donelaičio turėtų būti gėda, kad hegzametru apie kaimiečius rašė. Kur ten išmintis, kur filosofija?

       Kad ir kaip keista, viskas su tais kaimiečiais, su klasikais gerai. Tai dabartiniai autoriai, tikrai perskaitę gausybę pasaulio šedevrų, yra lėkšti. Vidinės tuštumos garsiais vardais neužpildysi: kai viduj tuščia, nieko tie šedevrai nepasako. Deja. Visiškai Tau pritariu, kad labai dėl to gaila. Nežinau, kokia Tavo mokslinio tyrimo tema, bet nujaučiu, kodėl Tave tokia neviltis apėmusi.

      Bet kuriomis aplinkybėmis mokslininkas, tai banali tiesa, turi siekti tiesos. O tai, kad arogantiški kolegos iš UPC usprendė neįtraukti į egzamino apimtį visų 4 (!) užsienio autorių – Šekspyro, Gėtės, Kafkos, Kamiu, yra ne visai tiesa. Egzamine privaloma remtis dviem autoriais. Ir tas antras autorius gali būti bet koks programoje įrašytas ar paties mokytojo į programą įtrauktas kūrinys. Be abejo, ir Šekspyras, Gėtė, Kafka ar Kamiu. Nereikėtų visuomenės, dokumentų neskaitančios, klaidinti, tai nesąžininga.

     Būtų malonu, jei aiškiau atskirtum programos problemas nuo mokymo kokybės problemų. Programa yra literatūros kūrinių sąrašas. Ji neišdėsto mokytojams nei edukologijos pradžiamokslio, nei viso kurso. Nė viena iš Tavo pateiktų puikių piramidžių nedisonuoja su programa. Ar tikrai esi skaičiusi programą? Kaltini ją dalykais, kurių joje nėra.

     Žinai, Elžbieta, jei aš norėčiau būti mokytojų mokytoja (mokyti mokytojus), tai pasinaudočiau tomis piramidėmis ir bandyčiau rodyti mokytojams kelią, juk toks yra mokytojų darbo kritikos tikslas, ar ne? Juk „labai aišku – santykiai svarbu. Ir dar – kad jie tiesiogiai susiję ir su vadinamuoju “klasės valdymu”, ir su motyvacija, o atitinkamai – su tuo, kaip seksis įgyvendinti savo planus.“  Su klasės valdymu, su situacijos Lietuvos švietime valdymu. Bet gal tikslai kiti? Nes sunku patikėti, kad mokslininkas gali leisti sau taip plačiai apibendrinti neatlikęs jokių tyrimų: visus lituanistus, išskyrus kelis, iškarti, nes visi jie kenkia vaikams ir literatūrai. Visą visuomenę šitoje gana chaotiškoje situacijoje nuteikti prieš mokytojus, ypač lituanistus, o visus lituanistus nuteikti prieš save. Kokios jau čia piramidės!

    Paminėjai „Skirgailą“. Su patriotizmu šita drama tiesiogiai nesusijusi. Tas, kuris sakosi mylįs Lietuvą, yra atgrasus herojus. Bet šiaip kūrinys nėra kvailas. Praradus vertybinius pagrindus ir tikėjimą – idealais ir tauriais žmonėmis – lieka tik pyktis. Toks stiprus, kad leidžiama sau užkasti gyvą žmogų.

    Elžbieta, esi labai gabi, labai išmintinga. Dievas Tau daugiau atseikėjo, daugiau ir pareikalaus.

   O šiaip jau „Meilės gyvenimas“ yra šedevras. Kaip gerai, kad jis išverstas į lietuvių kalbą: tampa lietuvių kultūros dalimi. Ir nėra čia jokio reikalo priešinti. Meilė gerai literatūrai negali skatinti paniekos sau pačiam.

   P. S. Paradoksas: mokyklos programai šis kūrinys netinka.

    Su nuoširdžiausiais linkėjimais –

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s