„Čia ne studijoms“, AKA Skaitymo nuodėmė

Labai banalus šitas įrašas, bet pamokslavimus prašau sau pasilaikyti. Neįdomu. Nuomonė įdomu, pamokslai – ne.

Nuo to laiko, kai išėjau akademinių atostogų, nepraėjo net savaitė, bet kone kasdien perskaitau po nedidelės apimties romaną. Didelės apimties romaną skaitau dvi dienas. Parašiau seniai nukėlinėtą recenziją, ėmiausi antros. Dirbu su mokiniais. Kepu pyragus ir vaikštau po parduotuves. O vakarais ryju tekstus kaip paauglystėj, kai grįždavau svyruodama iš nuovargio po mokyklos ir būrelių ir krisdavau į lovą su knyga.

Bet va kol buvau oficiali studentė, taip negalėjau. Jeigu skaitoma knyga (nors ir įdomiausia) būdavo ne recenzijai, mokyklai arba studijoms, jausdavau tokią kaltę, kad nebesugebėdavau jos skaityti ir mesdavau kažkur pirmajame trečdalyje, pasibaisėjusi savo silpnavališkumu (kokie dar „nereikalingų“ knygučių skaitymai, kai turėčiau gilintis į kokį nors mandrą teoretiką ir naujausią Poetics Today numerį? Arba mąstyt apie artėjantį doktorantūros egzaminą, skaityti literatūrą, rašyti teksto apmatus, kuistis duomenų bazėse? Arba taisyt rašinius? Arba skaityt literatūrologinius straipsnius apie mokyklinės programos knygas? Arba daryt pamokos planą? Arba skaityt autoriaus biografiją? Arba daryti pateiktį? Arba rašyt recenziją? Arba padėt ligotai mamai? A?).

Jei jau atvirai, nei pagalba mamai, nei mokykla, nei juolab recenzijos man su malonumu skaityti grožinės literatūros netrukdė. Trukdžiau pati sau, nusprendusi, kad man kažkodėl reikia studijuoti ir dirbti. Įspraudusi save į ydingą ratą, kai viskas, ką darai, yra susiję su darbu arba studijomis, o bet kuri kita veikla automatiškai tampa “nereikšminga”. Pamiršusi seną gerą sveiko proto bobučių išmintį, kad viena šikna dviejų kėdžių neužsėsi: arba dirbi mokykloj visu krūviu, arba studijuoji kaip žmogus, o ne klyki iš nevilties, kad nesuderini, kad darydama abu nei vieno nepadarysi gerai. Užgujau save pusiau įsivaizduojamų pareigų apsupty. Leidau sau prisigyvent iki apyrimčių sveikatos problemų.

Tad ar neparadoksalu, kad dabar, kai oficialiai esu atostogaujanti studentė, perskaitau daug daugiau ir daug įvairesnių tekstų negu tada, kai buvau oficialiai studijuojanti? Ne, jokio čia paradokso. Tiesiog – pasijutau geriau, pasijutau nenusikalstanti O Didžiaja Doktorantūrai ir neprispausta idiotiško visų moksliukų įsitikinimo, kad visada viską reikia padaryti puikiai, mažų mažiausia – labai gerai, nes kitaip bus gėda tau, mamai, tetai Zosei, šuniui ir kaktusui, tavęs nemylės ir negerbs dėstytojai, tu nebūsi nusipelnęs priklausyti universiteto bendruomenei, kitaip tariant, būsi blogas, blogas, blogas niekam tikęs valstybės pinigus siurbiantis šiukšlė.

Su tokiu galvojimu labai greitai galima išvažiuot kur nors į minkštą palatą. O pakeisti jį velniškai sunku. Bandžiau, bet kirminas liko. Ne man daryti kažką negerai. Ačiū dievams, kad laiku susivokiau ir vėl galiu užsiiminėti mėgstamiausia veikla – grožinės literatūros skaitymu – be jokios idiotiškos kaltės. Taip, tebūnie iracionalios, išsigalvotos, bet labai realios, kai reikia dylint su jos pasekmėm.

Nesakau, kad man nepatinka akademinis darbas. Visai nieko, ir, manau, galėčiau netgi pusėtinai jį dirbti. Visa bėda – kad jis man gadina nervus. Kad NEIŠMOKAU pareigos suderinti su malonumu, kad NEGALIU sąlyčio su „pašaline“ grožine literatūra atsisakyti, o teorija, dievaž, veda iš proto. Visos tos teorijos galų gale pasibaigia tavyje, ir galų gale lieki kaip durnas, kaip šlapiu maišu trenktas, nebegali tiesiog saldžiai žmogiškai mėgautis, ne, visur viskas „tekstualu“, „diskursyvu“ ir t. t. ir pan. Matyt, esu išlepus hedonistė, bet po šitų metų labai gerai supratau, kad tiesiog noriu būti sveika ir laiminga. Ne garbės, ne šlovės, ne karjeros, ne „pažinimo“, ne dar ko, ne – išminties, sveikatos ir laimės. Ir dėl to skaitysiu savo romanus, kiek norėsiu. Ir velniop (gal trumpam, gal ilgam) visos mintys apie „skaitau, nes reikia, nes laikysiu egzaminą, nes čia Teorija“. Taigi kol kas – darbas mokykloj, sveikatinimasis, kelionės ir knygos. Ir dar norėčiau pasimokyti kokių 2-3 užsienio kalbų, kol jauna ir galva gerai veikia.

Advertisements

One thought on “„Čia ne studijoms“, AKA Skaitymo nuodėmė

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s