Apie Viduržemio jūrą

Ten šilta, daug motociklų, jūra, visi deginasi. Ten niekas nedirba, išskyrus lietuvius, kurie skina apelsinus arba tvarko pridususius viešbučių kambarėlius. Ten studentai važiuoja į ERASMUS, o ne(be)studentai – savaitėlę pagulėt prieš saulutę, ramiai ir jaukiai, gurkšnojant skiestą vyną  patogiame viešbutyje, tokiame pat, kokį galima rasti ir Tailande, ir Ispanijoj. Grįžus galima vėl ramiai burbėti apie tinginius pietiečius. O kitą vasarą vėl krautis daiktus ir lėkti – į kitą viešbutį to prie tokio pat baseino to paties vyno.

Kitas variantas:

Ten šilta, daug motociklų, tamsiaakiai vyrai, tu jiems graži. Arba tamsiaakės moterys, viskas nuo pomėgių. Esi tas studentas, kuris važiuoja į ERASMUS (vietinės kalbos nemoki, o ir kam – juk vis tiek visi ERASMUS’ai kalbės angliškai). Pasirenki primityvius dalykus, gyveni daugiau ar mažiau papelijusiam bute kartu su dar keliais tokiais pat, o gal trini bendrabučio lovą – koks skirtumas. Po mėnesio manaisi esąs pusiau vietinis. Iš tikrųjų JŲ kalba gali pasakyt “Mano vardas…”, “Aš esu iš…” ir, duokdie, užsisakyt kavos.

Dar vienas variantas:

Važiuoji judrių atostogų. Traukiniais, automobiliu, vietiniais autobusais – ne tiek svarbu. Važiuoji dviese su kuo nors, kas tau nuoširdžiai patinka, nes atsitiktiniai tokiose situacijose nepageidaujami. Juk tokiose kelionėse gali atsitikti bet kas: gali paklysti, susižeisti, pamesti daiktus, prarasti dokumentus, etc. Ir nėra jokio gido, kurį galėtum kaltinti, jokios turizmo agentūros, kuriai galėtum rašyti skundą. Kaip pasidarei, kaip pavyko, taip ir turi. Dažniausiai turi labai gerai. Vis tiek vaikštai po Romą atvėpusia lūpa, vis tiek ilgai ilgai stovi Bolonijoj ant bokšto ar Florencijoj ant tilto. Jei esi avantiūristas, pakeiti planą ir mauni kažkur kitur, nei manei namuose. Leidi keliui pačiam išsidriekti prieš tave, tu tik judi pagal norus ir galimybes. Būtinai įsiveli į kokią nors nesąmonę. Tris dienas po atostogų vos kruti iš nuovargio.

Ir dar:

Važiuoji su turizmo agentūra. Tau nieko nereikia daryti, tik laiku įlipti į autobusą ir nepamesti dokumentų. Na, ir prisiderinti prie pasiutusio lakstymo. Tave erzina gidas, autobusas, vairuotojai, bendrakeleiviai, bet patiri keistą malonumą, kai juos visus apiburbi bendrakeleiviams. Gale padarai išvadą, kad ten buvo labai karšta, labai brangu ir kad gal verčiau reikėtų tiesiog pailsėti dieną su geru filmu ar knyga. Grįžti sutinusiom kojom ir dvi dienas nieko nenori matyt.

Prisipažinkim, juk dauguma taip ir keliaujam. Galimybių važiuoti į šalį, kurios kalbą moki, turi pažįstamų ir kur jausiesi beveik namie turi tik tie, kurie save sieja su viena ar keliomis konkrečiomis kultūromis. Kurie jau kartą buvo išvažiavę ilgesniam laikui, darbui ar studijoms, ir dabar ten grįžta. Taip turbūt yra su bet kokia šalimi, bet kokia kalba. Kad jaustumeisi bent kiek savas, reikia ten turėti konkrečių darbų, reikalų, o ne šiaip žioplinėti. O visiškai savas niekad nebūsi – tai labai liūdna, ypač jei sugrįžęs svetimojo akimis pamatai namus, tačiau taip yra.

Bet Viduržemio jūros regionas kažkuo ypatingas. Ten greitai gali pasijusti savu – visi šypsosis, niekas nenusuks akių, jei perki tik vieną daiktą, užleis eilę parduotuvėje, savanoriškai padės, jei matys paklydusį, pavalgius restorane atneš nemokamą desertą. Po truputį ims atrodyti, kad taip ir gyvena žmonės – šypsena, desertas, mandagumas. Saulė, jūra. Idealu turistui arba žiopsotojui. Iš jo turistinėse kavinėse nuplėš trigubai brangiau, nei tas maistas vertas, pateiks nekokybišką produktą už kosminę kainą, ir jis vis tiek mąstys apie Viduržemį kaip apie “atostogų rojų”.

Turizmas ten plečiasi kaip pelėsis. Paradoksalu, bet niekas nemėgsta turistų, kuriems siūlo tą desertą. Tačiau ir baisiai džiaugiasi, kad jie važiuoja ir palieka baisybę pinigų, už kuriuos turizmas toliau plėtojamas, o nieko nenutuokiančių turistų, kuriems nei velnio nerūpi nei kultūra, nei menas, nei netgi gamta, visi nemėgsta kuo toliau, tuo labiau, ir t. t. O nemėgti yra priežasčių: vietoj senųjų tradicinių krautuvių ir dirbtuvių įsikuria “Prada” ir “Emporio Armani”, vietoj autentiškų kavinių – “Hesburger”. Žinoma, kad visa tai įrengiama centre, senuose pastatuose, kurie dėl plačių blizgančių vitrinų negailestingai suardomi. Italijoje šitas aplinkos niokojimas juntamas kiek mažiau, bet Graikijoje ir Kipre – o siaubeli. Kartais pagauni save, mintyse nudraskančią visą tą pigų turistinį brudą nuo senųjų pastatų. Negali atsikratyti įspūdžio, kad kažkas jau prarasta, kad viskas, tavo akyse vyksta epochos saulėlydis. Paprastai gana kritiškai žiūriu į šnekas apie globalizacijos blogį, bet Graikijos salose jis taip jaučiamas, kad sunku sulaikyti save nuo pasvirimo į rūtų darželių ir žirgelių pusę. Tie suniokoti pastatai ir blizgančios virtinos, įrengtos iškirtus XII a. sieną, atrodo kaip visos kultūros metonimija. Tapatybė parduodama už pinigus, už didėjantį turistų srautą.

Pakalbėjusi su viešbučio savininku Rodo saloje, sužinojau, kad daugelis tų pastatų dar prieš 20 metų priklausė amatininkams. Atvažiavo “Hesburgerio” ar “Armanio” atstovas, pasiūlė seneliukui tiek pinigų, kiek anas turbūt neuždirbo per visą savo gyvenimą, gavo pastatą, iš jo padarė dar vieną beveidę, brangią, turistinę parduotuvę. Nes didžioji dalis turstų, kaip minėjau, nieko neišmano apie kultūrą – jiems kultūringa tai, kas brangu ir blizga. Centrinėje Rodo gatvėje dabar likusi viena tradicinė kavinė: jos savininkas turkas pastato tiesiog nepardavė, ir tiek. Vaikai pyko, vadino kvailiu, kad atsisako šitiek pinigų, o jis nepardavė, ir nors tu ką. O visur kitur gatvėje – armaniai, picos, pastos, makdonaldai. Dėl to kavinė atrodo dar liūdniau.rhodes1 Specialiai neieškodamas, jos nepamatysi, nes prieš duris stovą su pigiu šlamštu įsitaisė kažkoks prekybininkas. Siena ten neišgriauta, langai mažyčiai, senoviniai, stalai gerokai išėsti kinivarpų, visur – apšepusios turkiškos pagalvėlės, kaljanai, ant sienų kabo variniai rakandai, senos nuotraukos, kilimai. Kavinės viduje sėdi vyrai – Rode likę turkai – ir valandų valandas gurkšnoja turkišką čai. Įėjusi jaučiausi kaip muziejuje – nejaukiai, norėjosi kalbėti pritildytu balsu. Tamsios žmonių akys tarytum sakė, kad man ten ne vieta, kad man, užsienietei, reikia bazuotis picų, pastų ir armanių šešėlyje. Greitomis išgėriau arbatą, paglosčiau rankomis austą kilimėlį, išklausiau girto graiko skundą, kaip jo duktė išvažiavo studijuoti į Švediją ir dabar žada tekėti už – aiman, vargas! – BLONDINO švedo ir daugiau į Graikiją nebegrįžti.

Išėjusi į lauką, pamačiau, kad visas baisusis turistynas jau užsidaręs, kad po tamsų ir apytuštį Rodą tyliai vaikštinėja vietiniai, ieškodami, kur praleisti vakarą. Vakarus jie leidžia, žinoma, visai kitose vietose, negu turistai. Kaip šešėliai jie sulenda į siauras viduramžiškas gatveles, pasuka į murkšliną kiemą, ir ten jų laukia tradicinė virtuvė, geras vaizdas iš balkono, tradicinė muzika. Turistų ten nėra nei vieno (na, išskyrus mane). Erdvė aiškiai skilusi į dvi dalis: yra savųjų miestas, savųjų gatvelės ir užkaboriai, o svetimieji išdidžiai karaliauja plačiausiose aikštėse. Ne be reikalo sakoma, kad šiais laikais centras ir periferija apsikeitė vietomis.

Dar neatsakiau sau į klausimą, ar patys graikai kalti, kad taip lengvai leido, beveik prašė, kad turtingi verslininkai naikintų jų paveldą, ant jo likučių kurdami tarptautinę komerciją. Kartais norisi atsakyti, kad “taip”, o kartais – “ne”. Juk Partenone ar bet kuriuose kituose Antikos griuvėsiuose niekas dar nesumąstė įrengti rūbų parduotuvės. ir Partenoną, ir Rodo senamiestį saugo tas pats UNESCO, bet Rode pastatų sienos ir toliau ardomos. Matyt, kažkas (gal ir tie patys graikai) dar neįsisavino, kad moderniosios Graikijos paveldas yra įdomus ir reikšmingas, kad tai apskritai PAVELDAS, o ne Antikos griuvėsių nemylima podukra. Kas, kad apie graikiškąją tapatybę rašė poetai, netgi Nobelio laureatai: kad ir kaip būtų absurdiška, Graikija vis dar yra Homeras ir Periklis, o viskas, kas nepatenka į jų paradigmą, tūlam europiečiui nerūpi.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s