Kai jautiesi kaltas dėl savo studijų

Lankiausi šiandien Šiauliuose, Juliaus Janonio gimnazijoje, reikėjo pristatinėti filologijos studijas. Šiaip laikausi nuomonės, kad žmogus dėl daug ko pats kaltas, tai, matyt, ir aš kalta. Kalta dėl kažko – dėl to, kad baigiau Vilniaus licėjų, bet nestojau nei į ekonomiką, nei į mediciną; dėl to, kad išmokau keistą ir daug kam egzotišką graikų kalbą; dėl to, kad esu lituanistė, ir TAIP, tai girdisi – įrašiau save ir pasiklausiau. Bet kažkaip šitie dalykai neskamba kaip nusikaltimai, nors šiandien kažką panašaus bandė įrodyti akademiniai kolegos iš kitų fakultetų, ypač aktyviai – prof. iš fizikų.

Iš pradžių visai moksleivių aktų salei (sėdėjo apie 100 žmonių) buvo pareikšta, kad protingiausios ir gražiausios moterys yra fizikės. Tebūnie. Ne man spręsti apie moterų grožį. Keistas pasirodė noras viešai pabrėžti lyties ir specialybės kriterijų, ypač po Rektoriaus rinkimų. Kadangi pristatinėjau filologijos fakultetą po šio garbaus žmogaus, atsistojau ir pasakiau: “Ką tik nuskambėjo mintis, kad gražiausios ir protingiausios moterys yra fizikės, bet, patikėkit manim, filologės irgi visai nieko abiem atvejais, kad ir ką kas šnekėtų.”

Matyt, tai minėtajam asmeniui nepatiko, nes, sėdint gimnazijos Direktoriaus kabinete ir gurkšnojant kavutę, vėl buvo iškeltas humanitarų nenaudingumo, ką čia – kenksmingumo (mat jie siurbią valstybės pinigus veltui) ir kvailumo klausimas. Už stalo sėdėjusi itin guvi gimnazijos neformaliojo švietimo vadovė, matyt, humanitarė, juokais mestelėjo: “Bet vis tiek fizikai kažko pas tas filologes keliauja…” Į tai garbus profesorius atsakė: “Na, per studijas tai pro filologes praeina, bet nueina pas medikes, nes jų mąstymo sistema normali, ten jokių tuščių plepalų nėra ir negali būt.” Tai va, vos ne viešai išvadinta kvaiša ir paleistuve, norėjau tam žmogui (jis sėdėjo išsiskėtojęs, į priekį atkišęs savo vyrišką pasididžiavimą ir vulgariai užsikniaubęs ant greta sėdėjusios archeologės kėdės) atsakyti KĄ NORS, bet nežinojau, ar mane parems kiti du kolegos humanitarai. Galų gale – prie stalo sėdėjo gerbiamas Direktorius ir kelios mokytojos, o situacija darėsi kuo toliau, tuo konfliktiškesnė ir bjauresnė. Patylėjau, bet nuoširdžiai norėjau paleisti puodelį su kava anam į galvą. Bet aš aukštesnės kultūros, negu jis, negi dabar iki tokio chamiško įžeidinėjimo lygmens leistis?..

Bet visi už viską atsiima, Visata principinga. Garbusis fizikas paaiškino, kad nuo Kryžių kalno reikia ne grįžti į Šiaulius ir važiuoti atgal į Vilnių, o keliauti tiesiai ir sukti į balažin kokį keliuką Pasvalio pusėn – neva bus greičiau :) tai šit, paklydome ir iš Šiaulių į Vilnių važiavome keturias valandas, nuvažiavom vos ne iki Latvijos pasienio. Matyt, čia durnės filologės kryptį rodė, o ne išmintingi fizikai :)

Tebūnie šitoks elgesys mane pažemino asmeniškai, bet man lyg ir nepikta dėl to. Kur kas pikčiau, kad pažemino studijų sritį ir mąstymo būdą, kurį myliu ir kuriuo tikiu (greičiau abejoju tikėdama, bet ar įmanoma vienas be kito?). O dar pikčiau, kad sistemą tvarko visokios tokios kometos, kurios praskrenda, palikdamos ilgą uodegą, bet nei šviesti, nei šildyti pačios nesugeba. Mano fakultetas nėra tik valstybės pinigų ėdikas, aš nesu karvė, kurią reikėtų utilizuoti vietinėje “Maximoje”, nes ten neščiau daugiau naudos. Jeigu kažkas mano, kad be humanitarinių studijų, meno ir knygų valstybė galėtų egzistuoti – prašom, steikit tokią, tik aš jos pilietybės nepriimsiu net labai labai paprašyta. Ir jeigu norit dar gilinti duobę tarp skirtingų mokslų, o ne juos jungti, kas jau daug metų daroma Vakaruose ir ne tik – prašom, kaskit, bet prisiminkit liaudies išmintį, kad į ją patys ir įkrisit. Ir žinot, kodėl? Nes jūsų fizikos ir matematikos BVP lygiai taip pat nekuria, kaip ir filologija. Jos yra lygiai tiek pat teorijos ir lygiai taip pat keičiasi: vienas paneigiama, kitas įrodoma, etc. Ir jūs lygiai taip pat vaikotės vieno neutrono vakuume, kaip ir mes, tik mes tai darom metaforiškai. Esu iš visos širdies už tarpdiscipliniškumą, vieningą bendruomenę ir t. t., bet, matyt, dar daug laiko prabėgs, kol galėsime bent minimaliai susišnekėti. Ir niekas neturi būti verčiamas jaustis kaltu dėl savo studijų ir išsilavinimo, juo labiau kad jis, matyt, į mane giliai įsiėdęs: nesigyriau, ką studijuoju, bet kažkaip visi neklausti atspėjo, kad esu lituanistė. Klausiau – kodėl, iš kur žinot? Sakė – nereikia net žiūrėti, ką skaitai, užtenka pasiklausyti, kaip kalbi. Tad štai: didžiuojuosi, kad mano išsilavinimas ir studijos yra mano savasties dalis ir kad tai matosi. Jei matosi, man nesistengiant specialiai nieko vaidinti, vadinasi, esu, kas esu – humanitarė, lituanistė, literatūros ir kultūros žmogus. Tebūnie abejoju dėl daug ko, o ypač – dėl savęs, bet abejonė manęs nepaverčia nei prastesne specialiste, nei menkesniu žmogumi. Bijau tokių, kuriems viskas visiškai aišku; vargu, ar jų bus Dangaus Karalystė.

Advertisements

8 thoughts on “Kai jautiesi kaltas dėl savo studijų

  1. Taigi :) Visus atsakymus žino tie, kurie jų netgi neieško. Arba apriboja labai siaura sritimi. O kalbant apie fizikų ir kitų gamtamokslininkų puikybę, mano galva, tai terodo, kad mokslininkas yra gana vidutiniškas ir mažai mąsto apie mokslo filosofiją.
    Man šis nemalonus nemalonus nutikimas kalba ir apie tai, kad nebūtinai protingi ir logiškai mąstantys žmonės geba būti kritiški nepagrįstų savo išankstinių savo nuostatų atžvilgiu, suabejoti jomis, kad geriau pažintų tikrovę. Filologai tą įgūdį tikrai įgauna :)
    Kita vertus, Elena, ar nemanai, kad filologams ir humanitarams, gal dėl jautrumo, būdinga prisiimti tam tikrą aukos vaidmenį? Esą, visuomenei mes nelabai įdomūs ir teeinie ta visuomenė velniop? Taip kuriasi tam tikras kultūrinis hermetizmas ir elitizmas (pavyzdys, dabartinis kultūrinės spaudos funkcionavimas), ima trūkti noro palaikyti dialogą su visuomene, kitais mokslais? Įdomus tavo įspūdis šiuo klausimu :)

    Like

      1. Dėl elitarizmo. Taip, sutinku, kad esama šito apraiškų – ir kultūrinėje spaudoje, ir renginiuose, ir t. t. Sutinku ir su tuo, kad elitarizmas nieko gero: filologas vis dėlto dirba ne dėl meno (čia – menininkų reikalas), o prisideda prie bendruomenės telkimo, kultūros kūrimo, todėl užsidaryti negerai. Kaip šitą išspręsti, nežinau, konkrečių priemonių sunku sugalvoti. Tačiau elitinė kultūra irgi turi egzistuoti, negali visi tapti mokslo populiarintojais.

        Like

  2. Nebūtų mokslo, nebūtų ir ką populiarinti :) Sutinku, kad konkretūs sprendimai – painus ir diskutuotinas reikalas. Bet pirmiausiai reikalinga aiški nuostata, kuri ir iš filologų pusės nekurtų barjerų arba tiesiog nebūtų prisiimamas aukos mentalitetas.

    Like

  3. Manau, rimčiausia problema tame, kad daugybė žmonių pernelyg rūpinasi ne savo pačių profesijos ir veiklos ir juo labiau ne savo asmeniniu “indėliu visuomenės labui”, o kitų. :(
    Fizikai paniekinančiai žiūri į humanitarus, humanitarai į bankininkus ir draudikus, bankinnkai – į fizikus teoretikus ir humanitarus, verslininkai – į “pašalpiniųs”, samdomi darbuotojai – į verslininkus. Kiekvienas bando, paniekindamas kitus, išaukštinti savo kastą. O jei pažiūrėjus giliau, tai dažniausiai tiesiog save patį. Siekiantys pažemnti ir suniekinti kitus, labai dažnau randa ką šlykštaus ir žeminančio pasakyti net ir apie savo kolegas. :(

    Like

  4. Ech… Ir kaip gaila, kad tada buvau tos mokyklos pirmokė. O tikrai būčiau norėjusi Jūsų paklausyt!

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s