Kaip atskirt princesę nuo drakono?

Mano magistro darbo objektas nėra lituanistinis. Baigiau “klišą” specialybę mandru pavadinimu – lietuvių filologija ir naujoji graikų kalba. Lituanistai niekad nelaikė lituaniste (kai antrame kurse bandžiau įsiprašyti į lietuvių literatūros katedrą kursiniam darbui, visi labai nustebo, kad man išvis galima toje katedroje rašyti). Klasikai nelaikė klasike – vos metai senosios graikų kalbos. Į naujagraikininkus sunkiai galėjau (ir tebegaliu) pretenduot: kas iš to, kad išmokau kalbą. Ten graikų kalba rašoma ne nuo XVI a., ir mastai truputį kitokie. Kad suprastum šiuolaikinę Graikiją, turi suprasti Antiką ir Bizantiją. Man 24 metai. Ar turėjau tam laiko? Ne, obviously. Dariau viską kaip galėdama geriau, bet kai sritys TOKIO platumo, niekad nebus pakankamai gerai. Juolab kai siaura specializacija šiuolaikiniam koriniam, anot prof. Sverdiolo, akademiniam gyvenime, kur visi kaip bitutės neša savo medų į savo langelį, yra dorybių dorybė.

Iš kur šitos liūdnos mintys? O iš labai paprasto dalyko: šiandien bandžiau paturbint savo magistro darbo įvadą. Objektas nelituanistinis. Visi žino, kad per gynimus klausimai ir abejonės dėl tokių kyla visuomet. Visada tas pats: “O kas iš to lietuvių kultūrai? Kodėl nesirinkote lituanistinio objekto?” Tai vat bandžiau užbėgti šitam klausimui už akių. Ir tada pasidariau pikta kaip velnias, ėmiau beveik siera ir ugnim spjaudytis.

Nes, po velnių, visi čiulba apie “platų kultūros lauką” ir apie “toleranciją” ir “susikalbėjimą” ir whatnot, o nelituanistinis tyrimo objektas yra baubas, kurį turi ginti kaip princesę bokšte. Klaiku, kai pati matau užguitą princesę, o kiti mato drakoną, kuris kažkokiu paslaptingu būdu bando įsiveržti į lituanistikos diskursą ir jį sudeginti iki pamatų, kaip Smogas miestelį “Hobite”. Nes kaip aš, LITUANISTĖ, nesirenku ten dievaižinkokio mūsų žemės dainiaus? Ar nemyliu Lietuvos kultūros? Ar Lietuvoje nėra literatūros, prie kurios tyrimų norėčiau prisidėti? Kodėl dirbu svetimiems? KUR mano darbe lituanistika??

Tai vat noriu paaiškint sykį ir visiem laikam, kaip matau ir suprantu lituanistiką. Kadangi Diskurso Tvarka magistro įvade man uždeda apynasrį, bent jau čia parašysiu – gal palengvės. Gal kas nors ką nors gerai pakomentuos ir padės susivokt šitoj košėj.

Šiuo metu apie lituanistiką labai daug kalbama. Kas dar neskaitė, gali pažiūrėt čia: http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/lituanistika-ideologija-grazinanti-prie-vyzu-kulturos-/198450 Tiesą sakant, nepamatysit nieko labai naujo, tas pats per tą patį, tie patys žmonės su tais pačiais argumentais. Bet labai gerai matosi tiesiog tobulai Levi-Straussiska struktūralistinė priešprieša tarp dviejų stovyklų. Begalvodama apie šituos dalykus, supratau, kad dėl nesusišnekėjimo (o visi juk lyg ir apie tą patį…) kaltas nesusitarimas, kas ta lituanistika ir ko mes iš jos norim.

Vieni lituanistiką mato kaip ideologiją, kurios palaikymas grindžiamas moksliniais tyrimais. Savaime čia nieko blogo (nebent būtum anarchistas, tada šitas tau natūraliai nepatiks). Tačiau problema, kurią matau – kad tai yra uždari ir vien tik tos ideologijos tyrimai, t. y., kad lituanistiką patys jos mylėtojai redukuoja iki uždaro tyrimų objekto. Taip išeina, kad tinginiai ir nepakankamai dirbantys humanitarai turėtų vien tik lituanistika užsiiminėti, nes tik taip jie prisideda prie valstybės klestėjimo.

Ir čia man kyla klausimas: ką tu gali pasakyti apie save, jei nieko nežinai apie kitus?

Struktūralistinis argumentas: jei reikšmė randasi per skirtumą, tai savo reikšmę randi per skirtumą nuo kito. (Poststruktūralistai sakytų: svarbu, kad tai nebūtų hierarchinė opozicija.) Tai va, kad lituanistika suvoktų save (ko, mano galva, dabar visiškai nėra – net literatūros kanonas absoliučiai nestabilus, ką rodo nuolatiniai debatai dėl mokyklinės programos), reikia, kad ji neužsidarytų vien savo pačios tyrimuose.

Fenomenologinis argumentas: per Kito patyrimą plečiasi suvokimo horizontas. Jau dabar lituanistai kartais atrodo kaip gauja ufonautų (no offense, aš irgi iš dalies tokia). Jeigu stagnuosim tyrimus, siaurinsim juos tik iki “savų” autorių, greit tapsim jau ir puponautais.

Praktinio proto argumentai: teoriniai modeliai vis tiek ateina užsienietiški, dažniausiai prancūziški, rusiški, angliški arba vokiški. Čia yra norma ir privalomybė: į tave pasižiūrės kreivai, jei prisipažinsi, kad neišmanai Derrida. Tai kas per dvigubas standartas? Teorija – ne tik gerai, bet ir reikia, o grožinis tekstas – negerai ir nereikia? Suprantu, kad vertimą analizuot nėra labai gerai, nes vertimas – jau savaime kitas tekstas, tai tada lyg ir nebeaišku, ką tu čia išvis darai. Bet juk ne Marse gyvenam ir užsienio kalbų mokam, ramiai galim ir originalus tyrinėti. O kad auditorijai būtų paprasčiau skaityti, tuos originalus reikia išversti. O vertimas – ne tik daugiau literatūros, bet ir lietuvių kalbos išbandymas kita kalba, plečiantis pačios lietuvių kalbos ribas (metaforiką etc). O kadangi kalba susijusi su mąstymu, plečiantis ir mąstymą. Jeigu žodis nekabo tavo lietuviškoj paradigminėj ašy, tai tu ir negali pasakyt tiksliai to, ko nori, nors tu ką. O pasakyt norisi. Tik kad neleidžia. O jei pasakysi, pradės rėkt, kad čia geriausiu atveju kalbos normos pažeidimas. Blogiausiu – socialinės angažuotos siaurai nacionalistiškos normos. Filosofai su šituo dirba, kovoja, o filologai aria savo lituanistinius dirvonus ir tiek, jiem kaip ir gerai, smagu kaip begemotui savo upės duobėj.

Ir visu šituo nenoriu pasakyt, kad tie žmonės, kurie tyrinėja XIX a. lietuvių literatūrą ir kuriuos aš tikrai labai gerbiu, turėtų eit ir daryt kažką kita. Ne apie tai mano dūzgelė. Tiesiog noriu pasakyti, kad normali vakarietiška literatūra ir kultūra visada yra heterogeniška, dėl to ji ir gali atsinaujinti savo pačios viduje. Dabar pasaulis keičiasi – o pokyčius mėgsta vadinti “globalizacija” ir šiuo žodžiu gąsdinti vaikus, pirštu baksnodami į angliškas iškabas ant Vilniaus restoranų. Nesakau, kad man tie užrašai gražesni, negu lietuviški. Nesakau, kad nereikia dainuoti liaudies dainų – kur nedainuosi, kai tokios gražios? Tiesiog sakau, lietuvių kultūra ir lituanistika nėra vien tik lietuvių kalbos ir šia kalba rašiusių žmonių tyrimo objektas. Sakau, kad į lietuvių kultūrą, o ypač – į mokslą įsileidus daugiau užsienio autorių, juos verčiant ir skaitant, lituanistika, gink Dieve, nemirtų. Užsienio autorių tyrimas nėra savųjų ignoravimas, tai – normalus dialogas, veiksmas, kai bandai į Lietuvą (ir į lietuvių kalbą, jei jau būtinai reikia tos filologinės tapatybės) atnešti tai, kas tau atrodo gera ir gražu. Kas liūdniausia, šitą juk bando daryti visi, nesvarbu, ką jie studijuoja ir ką jie tyrinėja. Tai kodėl negalime, užuot narciziškai ir prikišamai klausinėję “kur čia lituanistika?” pasakyti “štai” ir parodyti pirštu į gerą vertimą, protingą įžvalgą, įdomų tyrimą ir tiesiog aukšto lygio bendrą humanitarinę kultūrą? Tada nebereikėtų ginčytis (ar bent jau tie ginčai būtų įdomesni), kur čia princesė, o kur – drakonas.

Advertisements

2 thoughts on “Kaip atskirt princesę nuo drakono?

  1. Nesu tikra, ar lietuvių filologijoj su lituanistika yra tas pats kaip dailėtyroj, t.y. verčiau tyrimams rinktis lietuvių menininką/us, bet dailėtyros pusėj aš visai imu suvokti, kodėl. O gi todėl, kad mes negalim tinkamai tęsti tarkim tyrimų apie anglų romantizmą, būdami Lietuvoj, kur nėra jokių naujausių šaltinių, literatūros apie tą objektą ir pan. Netgi pati tyrimo problema negali formuotis tokioj erdvėj, kaip tai gali būti Anglijoj. Kai bandau įsivaizduoti, kokius tyrimus galėtų atlikti kokie nors Kubos mokslininkai apie mūsų literatūrą ir meną – tai kelia šypseną, ką jie gali žinoti? Tai, matyt, priklauso nuo kiekvieno tyrėjo atsakomybės ir galimybės judėti. Aišku, čia reikia skirti du dalykus – Kitos šalies kontekstų naudojimą ir visiškai atskirai tęsti tyrimus apie Kitos šalies objektus.

    Like

    1. Na, bet niekam nekyla klausimų, kad kubiečiai galėtų tyrinėti Rusijos ar Jungtinės Karalystės kultūrą ir literatūrą. Tai manau, kad labai užsimanę galėtų ir mūsų tyrinėti. Aišku, labai labai labai užsimanę ir radę tam lėšų, kurių klausimas visada iškyla, kai iškiši snapą iš Lietuvos. Čia likt pigiausia visom prasmėm.

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s