Kavafio vertimas

Apleidžia dievas Antonijų

Kai tau prabudusiam vidurnaktį girdėsis

tartum neregimi praeitų muzikantai

su iškilminga muzika, su dainom –

savos sėkmės, kuri nebepagelbės, darbų,

kurie nesisekė, gyvenimo planų,

kurie nuėjo veltui, beprasmiškai neapraudok.

Tartum iš anksto pasiruošęs, lyg drąsuolis,

tu atsisveikinki su ja, su Aleksandrija, kuri išeina.

Ir visgi nesijuok ir nesakyk, kad buvo

čia sapnas ar kad klausa tave apgavo –

tokių tuščių vilčių nepuoselėk.

Tartum iš anksto pasiruošęs, lyg drąsuolis,

kaip tau ir dera, nes buvai šio miesto vertas,

tu išdidžiai prie lango prisiartink

ir paklausyki susijaudinęs, bet be

bailiams pritinkančių maldavimų ir skundų,

kol paskutinį kartą ataidės garsai

iš dieviškųjų muzikantų iškilmių

ir atsisveikinki su ja, su Aleksandrija, kurios neteksi.

Iš Ποιήματα A’, 1897-1933, Ίκαρος, 1984.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s